Maisto atliekoms teisės aktai kelia keturis reikalavimus, o HACCP apraše jie virsta konkrečia tvarka

Pagrindas yra Reglamento (EB) Nr. 852/2004 II priedo VI skyrius „Maisto atliekos". Jame keturi punktai:

1. Šalinti greitai. Maisto atliekos, nevalgomi atliekiniai produktai ir kitos šiukšlės iš

patalpų, kuriose yra maisto, šalinami kiek įmanoma greičiau, kad nesikauptų.

1. Laikyti uždaruose konteineriuose. Kitokio tipo talpyklos ar ištuštinimo sistemos

leidžiamos tik tada, kai subjektas įrodo kompetentingai institucijai, kad jos tinkamos. Konteineriai turi būti tinkamos konstrukcijos, geros būklės, lengvai valomi, prireikus dezinfekuojami.

1. Įrengti tinkamą saugyklą. Atliekų sandėliavimo ir naikinimo vietos projektuojamos ir

tvarkomos taip, kad jose būtų galima palaikyti švarą, o kur būtina, jos turi būti neprieinamos gyvūnams ir kenkėjams.

1. Išvežti teisėtai. Visos atliekos šalinamos higienišku ir aplinkai tinkamu būdu pagal

galiojančius teisės aktus ir negali tapti tiesioginiu ar netiesioginiu taršos šaltiniu.

Ką prideda Lietuvos aktai

Higienos normos HN 15:2021 „Maisto higiena" 23 punktas nukreipia į du dokumentus: Atliekų tvarkymo taisykles, patvirtintas aplinkos ministro 1999 m. liepos 14 d. įsakymu Nr. 217, ir šalutinių gyvūninių produktų tvarkymo ir apskaitos reikalavimus, patvirtintus Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos direktoriaus 2005 m. kovo 23 d. įsakymu Nr. B1-190.

Praktinė pasekmė: gyvūninės kilmės atliekos yra atskira kategorija su savais tvarkymo ir apskaitos reikalavimais, jos netvarkomos kaip bendros šiukšlės.

Nesuvartotas maistas taip pat yra atlieka

HN 15:2021 33 punktas: maistas, nesuvartotas per 30 ir 32 punktuose nustatytus terminus, tvarkomas pagal 23 punkto reikalavimus, tai yra šalinamas kaip atlieka. Terminai konkretūs: karštas patiekalas suvartojamas pagaminimo dieną, atvėsintas laikomas šaldytuve ne ilgiau kaip 24 valandas. Visos ribos surinktos temperatūrų puslapyje.

Higiena šalia atliekų

Trys susiję reikalavimai:

• sutvarkius atliekas privaloma rankų higiena (HN 15:2021 19 punktas);
• valymo ir dezinfekavimo priemonės negali būti laikomos patalpose, kuriose tvarkomas maistas

(Reglamento II priedo I skyriaus 10 punktas);

• mobiliose ir laikinose vietose, tokiose kaip palapinės ar prekybos automobiliai, turi būti

numatytos priemonės ir vieta higieniškam atliekų sandėliavimui ir šalinimui (Reglamento II priedo III skyrius).

Ką iš to darome mes

Savikontrolės apraše atliekoms skiriamas atskiras skyrius: kur ir kokiuose konteineriuose atliekos kaupiamos, kas ir kaip dažnai jas išneša, kaip valomi konteineriai, kas atsakingas. Parengiame šį skyrių kartu su visu dokumentų rinkiniu, pritaikytu jūsų patalpoms ir veiklos pobūdžiui.

Dokumentus pasirašote ir įgyvendinate patys. Atsakomybė už maisto saugą ir atliekų tvarkymą lieka maisto tvarkymo subjektui.

DUK

Kaip dažnai maisto atliekas reikia išnešti iš virtuvės

Konkretaus dažnio valandomis reglamentas nenustato. Reikalavimas suformuluotas per tikslą: atliekos šalinamos kiek įmanoma greičiau, kad nesikauptų patalpose, kuriose yra maisto. Savo dažnį įmonė nusistato savikontrolės dokumentuose ir jo laikosi.

Ar atliekų konteineriai privalo būti uždari

Uždari konteineriai yra pagrindinė taisyklė. Kitokias talpyklas ar ištuštinimo sistemas leidžiama naudoti tik įrodžius kompetentingai institucijai, kad jos tinkamos. Visais atvejais konteineriai turi būti geros būklės, lengvai valomi, prireikus dezinfekuojami.

Kur dėti nesuvartotus patiekalus

Maistas, nesuvartotas per HN 15:2021 nustatytus terminus, šalinamas kaip atlieka pagal 23 punkto reikalavimus. Grąžinti jį į gamybą negalima: šviežią maistą maišyti su anksčiau paruoštu maistu ar jo likučiais draudžia 34.1 papunktis.

Ar mėsos ir žuvies atliekoms galioja atskira tvarka

Taip. HN 15:2021 23 punktas šalutinius gyvūninius produktus nukreipia į atskirus tvarkymo ir apskaitos reikalavimus, patvirtintus Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos direktoriaus įsakymu Nr. B1-190. Jie netvarkomi kaip bendros šiukšlės.

Kitos paslaugos